Geriau gailėčiausi dėl to, ką padariau, nei dėl to, ko nepadariau

Šis tinklaraštis lyg ir turėtų skelbti teigiamus pokyčius skatinančias žinias, bet taip bus ne visada.
Nuo liūdesio ir sunkių temų aš nebėgsiu. Jei norite tik teigiamų dalykų, eikite iš čia ir pamirškite visus kelius, kurie čia atvedė. Pozityviąją psichologiją propaguojančių bendruomenių pilna. Junkitės ten ir bendraukite, o čia bus visko. Perspėju ir pažadu.

Taigi…

Taip jau būna, kad daug ką pamatau, bet per vėlai sureaguoju. Situacija praeina, žmonės išnyksta, puiki proga ką nors pažinti ar suprasti nuplaukia, o skylė širdy išlieka. Ir kai man būna liūdna, tos praleistos progos vis išnyra. Tada dėl jų gailiuosi. Gailiuosi dėl to, ko nepadariau.

Paskutiniu metu vis prisimenu nutikimą, įvykusį vieną praeitų metų lapkričio mėn. penktadienio vakarą einant iš darbo namo.
Tą vakarą debesys buvo itin sunkūs, pliaupė liūtis. Vos tik uždariau darbovietės duris, batai netruko prisisemti vandens. Galvojau tik apie tai, kaip greičiau pasiekti namus, o darbovietę ir namus apie trijų kilometrų atstumas skyrė.
Beeinant tuščiu taku tolumoje pamačiau ta pačia kryptimi einančią vienišą, niekur neskubančią, nedidelę moterišką figūrą. Ji neturėjo nei skėčio, nei kapišono. Ją plovė lietus, o jai nerūpėjo…
Kadangi ėjau spėriai, netrukau ją pasivyti. Atsisukau į ją, o ji į mane — ne. Ji jautė, kad kažkas priėjo ir žiūri tiesiai į akis, bet ji nepažvelgė, pabijojo akių kontakto, turbūt susigėdo. Pagalvojau „Nenori? Na ir nereikia“ ir dar labiau paspartinęs žingsnį nužingsniavau namų link.
Tik grįžus namo susiprotėjau kas įvyko ir ką reikėjo padaryti. Ir labai gailiuosi dėl to, ko nepadariau.
Reikėjo nusižeminti, nugalėti drovumą, pasiūlyti skėtį, pasiteirauti kas ją neramina. Turėjau tokią didelę progą praskaidrinti jai vakarą, bet to nepadariau. Gailiuosi ir pykstu ant savęs.

Yra ir kitų dalykų, dėl kurių gailiuosi. Juos sieja viena — jie taip ir liko nepadaryti.

O jūs nebijokit pažvelgti į akis, tai labai svarbu.

2015 m. gruodžio 1 d. papildymas:
Ir kaip skauda širdį skaitant tokius straipsnius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *