Tai nepaprasto grožio ir gilios prasmės didingas dvasinis, egzistencinis dokumentinis filmas apie žmogaus būtį, kuriame kalbama ne žodžiais, o šešiuose žemynuose 24-iose šalyse nufilmuotais vaizdais. Filmas neturi siužeto, filme nėra herojų, filme niekas nešneka. Tiesiog pribloškiantys vaizdai ir raminanti ambient žanro, sakralinė muzika.
Filmas pasaulėžiūrą sudrebinantis, rimčiai nuteikiantis, žmogaus laikinumą primenantis, visą virtinę emocijų sukeliantis. Jei kažkada turėjau didelį norą apkeliauti pasaulį, po šio filmo peržiūros to noro nebeliko. Toks jausmas, kad pamatyti nebėra ką. Toks jausmas, kad viską jau patyriau.
Labai patiko kino kritiko Roger Ebert mintis: „If man sends another Voyager to the distant stars and it can carry only one film on board, that film might be Baraka“. Visiškai su juo sutinku.
